Vakar vyko Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių diena 2008“. Pats renginys tikrai pavyko (tai buvo stipri atgaiva krepšinio mėgėjų akims po analogiškos visiškai nepavykusios BBL šventės), tačiau viena jo dalimi likau nusivylęs. Paprastai tokias žvaigždžių dienas žiūriu tik dėl paties įspūdingiausio reginio – „Oro karaliaus“ konkurso. Labai giliai į atmintį yra įsirėžę tie LKL dėjimo į krepšį konkursai, kuriuose iki paskutinio atodūsio kovodavo tikri tiesiog „krovimo“ į krepšį virtuozai – Darius Sirtautas ir Vaidas Jurgilas. Šie vyrukai buvo unikalūs šio krepšinio elemento atlikimo meistrai: idealiai nugludinta technika, sprogstamoji galia, plastika, pavydėtinas šuolis, didelis išraiškingų judesių arsenalas, gebėjimas ilgiau už kitus išsilaikyti ore, nuolatinis naujų idėjų ieškojimas, tiesiog nepakartojamas originalumas. Iki paskutinių konkurso sekundžių nebūdavo aiškus nugalėtojas, įsivyraudavo tokia įtampa lyg žiūrėtum mylimo klubo atkrintamąsias rungtynes (ypač jei simpatizuodavai vienam iš šių krepšininkų). Būtent naujų idėjų ir pasigedau vakarykščiame „Oro karaliaus“ konkurse. Jei ne Vaido Jurgilo pasirodymas kartu Mantu Kalniečiu, tai dėjimo konkursas būtų buvęs visiškai blankus. Mantą tikrai reikia pagirti už jo idėją kartu su Vaidu susirišti rankas šaliku ir taip kartu įdėti į krepšį - kiekvienam savo kamuolį. Tačiau reikia pripažinti, jog tai nebuvo itin techniškai sudėtingas dėjimas – teisėjai skyrė maksimalų įvertinimą už originalumą. Visi kiti konkurse matyti momentai buvo seni ir pabodę. Vis tik norėjosi išvysti niekur nematytą ir techniškai sudėtingą individualiai atliktą dėjimą, po kurio natūraliai sušuktum „VAU!“, o kitą dieną jau ieškotum YouTube archyve. Deja, taip neatsitiko…  


Kai nukabinęs nosį „įlindau“ į internetą, net nepajutau, kaip užklydau į YouTube. Labai norėjosi prieš miegą paieškoti sportinio adrenalino – kraują stingdančių dėjimų ar kažko panašaus. Bet ir vėl nieko nepešiau – viską buvau matęs, niekas nenustebino, niekas nesudomino. Jau buvau benusliūkinantis tiesiai į lovą - sapnuoti unikalių dėjimų konkursų, kai staiga prisiminiau lietuviškąjį YouTube atitikmenį Vaizdelis.lt. Paieškos laukelyje įrašiau „dejimai“ ir spustelėjęs Enter mygtuką stipriai mieguista akimi kantriai žvelgiau į monitorių. Dėmesį patraukė video siužetas pavadinimu „Aiwos dėjimai – 2“, kurį iškart pasižiūrėjau. Visi miegai kaipmat išsilakstė! Sukau ir sukau klipuką kelis kartus iš eilės, nes niekaip negalėjau atsigrožėti idėjos natūralumu, iš pažiūros jauno vaikinuko įspūdingu šuoliu, jo plastiškumu, lietuvio akiai patraukliai nušiurusios kiemo krepšinio aikštelės dvasia, pakankamai sudėtingais dėjimais (pvz., negali nežavėti lauko aikštelėje, kurios asfalto danga stipriai sutrūkinėjusi, atliktas dėjimas nuo baudos metimų linijos dar pasiliekant atsargos!), o svarbiausia – kiekvienu natūraliu vaikino judesiu, akivaizdžiai išreiškiančiu nenusakomą meilę krepšiniui… Ir nors neišvydau visiškai naujų dėjimų, tačiau bendras vaizdas buvo toks jaudinantis ir „užkabinantis“, jog norėjosi vaikinui tuoj pat spustelti dešinę… Už nepakartojamą grožį, už beprotišką šuolį, už jaudinantį natūralumą… Aš pamačiau natūralų lietuvį, visą širdį atidavusį krepšiniui, pamačiau natūralią lietuvišką lauko krepšinio aikštelę, galiausiai išvydau natūralų lietuvišką vaizdelį, kurį su didžiausiu malonumu ir nenusakomu pasididžiavimu galėčiau parodyti bet kuriam užsieniečiui, kuris norėtų sužinoti, kuo kvėpuoja ir kuo gyvena Lietuva… (gal ir per skambiai pasakyta, bet ar žinot geresnį Lietuvos ambasadorių visame pasaulyje?)


Ech, jaučiu, jog per daug įsijaučiau, tad geriau pažiūrėkit ir patys įvertinkit:



Gal kas nors pažįstat šį vaikiną, gal jis šiuo metu žaidžia kokioje nors profesionalioje krepšinio ekipoje? O jeigu šį įrašą skaito pats dėjimų autorius, būčiau labai dėkingas, jei parašytų man adresu: pavergti.krepsinio@gmail.com

Rodyk draugams