„Dešimt kartų stojo širdis“, - tokius žodžius po pergalės prieš Kroatijos rinktinę ištarė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas. Man širdis tiek dažnai nestojo, bet užtat išgaravo paskutinis prakaito lašas   (neįsivaizduoju, ką bedarys mano organizmas pusfinalio metu…). Jau rašydamas rungtynių prognozę akcentavau, jog ketvirtfinalis – rimties bei susikaupimo metas. Prognozė pasitvirtino 200 procentų. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Jei šešias pergales Europos čempionate iškovojusi Lietuvos rinktinė būtų pralaimėjusi vos dukart nugalėjusiai Kroatijai, iškelčiau rankas į dangų ir pasakyčiau, kad nėr pasaulyje teisybės… (itin banali frazė, bet tokiai situacijai tinkamesnių žodžių nerastum). Vakar po absurdiško slovėnų pralaimėjimo graikams (kiek gali sektis šiai rinktinei?) Slovėnijos rinktinės sirgaliai IŠ NEVILTIES net suglamžė savo valstybinę vėliavą… Toks elgesys netoleruotinas, tačiau aš juos suprantu… Labai gerai suprantu… Nežinau, ką vakar būčiau suglamžęs Lietuvos rinktinės pralaimėjimo atveju… Greičiausiai savo smegenis, kad rankos ir kojos nepadarytų kokių nors neprognozuojamų veiksmų… Ir esu tikras, kad vakar ne aš vienas taip jaučiausi. Štai dar nekalbantis mano krikštasūnis paskutinėmis rungtynių minutėmis neatsitraukdamas spoksojo į klūpantį ir šaukiantį krikštatėvį, bei bandė suvokti, kas vyksta. Kažkuriuo momentu pažvelgiau jam į akutes ir žvilgsniu pabandžiau viską paaiškinti. Vaikas akimirksniu viską suprato – juk jo gyslomis teka pats tikriausias lietuviškas kraujas…

 

Buvau beveik tikras tuo, jog šiose rungtynėse nepavyks pabėgti į priekį. Pirmosios rungtynių minutės šią blogą nuojautą visiškai patvirtino. Suspaudžiau kumščius ir žinojau, kad neteks jų atleisti iki pat rungtynių galo. Tenka pripažinti, jog kroatai itin gerai atliko namų darbus – lietuviškų matadorų trijulė (Šaras, Šiška, Kaukė) buvo „užspeisti į kampą“. O lietuviams nepavyko deramai gintis nuo varžovų toliašaudės artilerijos (po rungtynių tai pripažino ir R.Kurtinaitis). Kai vos į aikštę išbėgęs M.Popovičius „įsūdė“ du tritaškius iš eilės, širdis pradėjo tiesiogine ta žodžio prasme daužytis. Buvo aišku, jog kroatai pataikys daug tokių metimų. Tačiau nustebino ir pribloškė ne tai – jų priekinė linija tiesiog nustelbė mūsų aukštaūgius. Tokio akibrokšto mažiausiai tikėjausi. Kai kuriais rungtynių momentais atrodydavo, jog kroatų „centrai“ bei „sunkieji kraštai“ pašokdavo už mūsiškius dviem galvomis aukščiau. Tiesiog sunku buvo patikėti tokiais vaizdais. Bet pagaliau šiame čempionate išmušo ir L.Kleizos valanda (19 taškų, 9 atk. kam.). Šįkart jo individualus meistriškumas ištempė Lietuvos rinktinę sunkiausiais momentais. Žinoma, vien Lino pastangų nebūtų užtekę – ir vėl solidžiai bei užtikrintai sužaidė D.Songaila. Ne tik tapo rezultatyviausiu rungtynių žaidėju, bet ir itin šaltakraujiškai „cementavo“ pakrikusią Lietuvos rinktinės gynybą. Šįkart galima padėkot NBA už tai, kad „subrandino“ šiuos du krepšininkus – be jų indėlio kroatai mus būtų be pasigailėjimo pašalinę iš kovos dėl medalių. Nemenkinu ir visų kitų vyrų pastangų. Nė vienas niekuo nepakenkė, atidavė paskutines jėgas (neįmanoma blizgėti 7 rungtynes iš eilės). Vien ko vertas Šaro pasiaukojimas. Akivaizdžiai matėsi, kad jam ne tik bėgioti buvo labai skausminga - net ir sėsdamas ant suolelio rankomis sugriebdavo traumuotą šlaunį… Ar daug atsirastų žaidėjų, taip rizikuojančių savo sveikata, kol dar nepasirašytas naujas kontraktas? Stebint skausmingą Šaro žaidimą prisiminiau 1996 m. Atlandos olimpiadą, kai kęsdamas nežmoniškus skausmus po aikštę bėgiojo Šarūnas Marčiulionis. Šaro trauma nėra tokia sudėtinga, kokia tada buvo jo bendravardžiui, todėl labai tikiuosi, kad jam dar pavyks sužaisti bent pusfinalio rungtynėse. Tikiu visais mūsų vyrais ir šįvakar laukiu dar baisesnio „pragaro“, iš kurio gyvi išsikapstę nugalėtojai gaus garantuotą kelialapį į patį Olimpą (Pekino olimpines žaidynes). Verta atiduoti paskutines jėgas, verta Lietuvos žmonėms dar kartą suteikti gyvenimo džiaugsmą!!!

P.S. dar kartą šio Europos vyrų krepšinio čempionato metu pritrenkė TV3 (apie pirmąją “staigmeną” galit paskaityti čia): krepšiniu alsuojančioje šalyje - Lietuvoje pirmojo pusfinalio rungtynės NEBUS rodomos tiesiogiai (vietoj šių rungtynių TV3 kviečia pasižiūrėti tūkstantį kartų rodytą rusišką komediją… Trūksta žodžių… Ši televizija neverta nė krislelio pagarbos…

Trumpa rungtynių statistika:

LIETUVA - KROATIJA   74:72 (17:19, 21:16, 15:20, 21:17)

 

Lietuva: Darius Songaila - 20 (7 atk. kam.), Linas Kleiza - 19 (9 atk. kam.), Rimantas Kaukėnas - 8, Simas Jasaitis - 7, Šarūnas Jasikevičius - 6 (8 rez. perd.), Robertas Javtokas - 4, Kšyštofas Lavrinovičius ir Jonas Mačiulis po 3, Darjušas Lavrinovičius ir Ramūnas Šiškauskas po 2.

Kroatija: Zoranas Planiničius - 16 (5 rez. perd.), Marko Popovičius - 12, Marko Tomasas - 10, Marinas Rožičius - 8 (5 atk. kam.), Marko Baničius ir Stanko Baračas po 6, Damiras Markota - 5, Mario Kasunas - 4, Davoras Kusas - 3, Nikola Prkačinas - 2.

Visą rungtynių statistiką rasite čia.

Rungtynių žaidėjas

 

Linas Kleiza (LTU)

 Gimė  1985-01-03
 Ūgis  203 cm
 Pozicija  Universalus “kraštas”
 Klubas  Denver “Nuggets”

 Rinktinės narių aikštelėje atlikto darbo įvertinimas* (objektyviai subjektyvi BasketSLAVE nuomonė)

 Rinktinės narys

 Balai

 Šarūnas Jasikevičius

10

 Giedrius Gustas

-

 Rimantas Kaukėnas

9

 Jonas Mačiulis

 Ramūnas Šiškauskas

8

 Simas Jasaitis

 10

 Linas Kleiza

10 

 Paulius Jankūnas

-

 Darius Songaila

 10

 Kšyštofas Lavrinovičius

8

 Darjušas Lavrinovičius

 8

 Robertas Javtokas

9

 Ramūnas Butautas

 9

* maksimalus galimas įvertinimas - 10 balų

 

 

 

Lino Kleizos interviu.

Rimo Kurtinaičio interviu.

Ramūno Butauto interviu.

 

 

Rodyk draugams