Daugelis Lietuvos krepšinio sirgalių tik šią vasarą pirmą kartą televizorių ekranuose pamatė iš Utenos kilusį septyniolikmetį Joną Valančiūną, atstovavusį Lietuvos rinktinei neseniai Mece (Prancūzija) pasibaigusiame Europos jaunių (U18) čempionate. Nors lietuviams ir nepavyko paskutinėmis pusfinalio rungtynių su šeimininkais sekundėmis prasibrauti į turnyro finalą, tačiau Europos krepšinio mėgėjų ir profesionalų, o taip pat ir NBA skautų dėmesį prikaustė puikiu krepšinio supratimu, žaidimo aistra, atletiškumu, įspūdinga koordinacija, fizine jėga, stebėtinai ilgomis ir mikliomis rankomis, plačiais delnais, ištverme, greičiu, staigumu, “minkštu” metimu ir geru aikštės matymu pasižymintis 209 cm ūgio talentas arba tiesiog Lietuvos krepšinio deimantas, kurio patys aštriausi kampai nepriekaištingai nušlifuoti. Jau dabar užsienio krepšinio apžvalgininkai sutinka, kad Jonas yra vienas ryškiausių savo kartos krepšininkų visame pasaulyje.

Jono Valančiūno statistika čempionato metu tiesiog žibėjo: 19,3 taško (iš viso pelnyti 174 taškai), 10,6 atkovoto kamuolio, 2,6 bloko, 72,1 proc. dvitaškių (62/86) ir 79,4 proc. baudų metimų (50/63). Be jokios abejonės įspūdingiausias J.Valančiūno pasirodymas buvo minėtame pusfinalio mače - aukštus, tačiau vangius prancūzų “centrus” į neviltį varė pelnydamas 37 taškus (13/19 dvit., 11/14 baud.), atkovodamas 19 kamuolių ir blokuodamas net 4 metimus (paskutinį bloką “išrašė” lemiamu rungtynių metu, tačiau Jono komandos draugai nesugebėjo tokia dovana pasinaudoti ir prarado galimybę kovoti turnyro finale). J.Valančiūną be jokių abejonių išrinko į simbolinį čempionato penketą ir dar apdovanojo “Fair Play” prizu. Tačiau vos į Lietuvą grįžęs Jonas pareiškė, kad mielai abu šiuos asmeninius prizus iškeistų į medalį… Neliūdėk, Jonai, nė kiek neabejoju, kad ant tavo kaklo suspindės dar ne vienas aukščiausios prabos medalis!

Jei kas nors neturėjote galimybės pamatyti ar tiesiog praleidote Europos jaunių (U18) čempionato pusfinalio dvikovos transliaciją, primygtinai rekomenduoju pasigrožėti pritrenkiančio J.Valančiūno žaidimo momentais:

Pats Jonas labiausiai žavisi NBA superžvaigždės Dwighto Howardo demonstruojamu žaidimu, šio krepšininko absoliučiu dominavimu po abiem krepšiais, tačiau pripažįsta, jog tiek raumenų turbūt niekada neturės. Iš tikrųjų Jonas vien jau genetiniu atžvilgiu neturėtų lygiuotis į šią NBA žvaigždę, turi susikurti savo stilių, siekti tapti savitu krepšininku ir visiškai nesistengti kopijuoti D.Howardo žaidimo braižo. Jonas jau dabar demonstruoja kur kas protingesnį ir sumanesnį krepšinį nei Dwightas tai daro NBA arenose. Žinoma, raumenų masę teks neišvengiamai didinti, bet nuosekliai dirbant viskas ateis savo laiku. Ateityje mūsų jaunąjį talentą (pagal tai, ką matau dabar) įsivaizduoju kur kas panašesnį į kitą NBA žvaigždę - Pau Gasolį. Reikia pastebėti, jog daug kuo Jonas yra panašus būtent į ispaną (tiek fiziniais duomenimis, tiek žaidimo stiliumi), ypač prisimenant aštuoniolikmetį P.Gasolį. Todėl siūlau trumpam sugrįžti į Europos jaunių (U18)  krepšinio čempionatų praeitį ir pasižiūrėti, kokius rezultatus Pau Gasolis demonstravo 1998-aisias Juodosios jūros kurorte Varnoje (Bulgarija), kai auksinė Ispanijos jaunių rinktinės karta, vėliau jau vyrų krepšinyje iškovojusi pasaulio čempionų vardus (2006 m.), neturėjo sau lygių varžovų (tuomet ispanai užtikrintai nugalėjo (95:78) ir Lietuvos jaunių rinktinę, kurios gretose buvo tokie krepšininkai kaip Arvydas Macijauskas, Robertas Javtokas, Donatas Zavackas, Giedrius Gustas, Gintaras Kadžiulis). Štai kokie buvo P.Gasolio statistikos rodikliai 1998 m. Europos jaunių (U18) krepšinio čempionate: 6,4 taško (iš viso pelnyti 45 taškai), 3,9 atkovoto kamuolio, nė vieno blokuoto metimo (?!), 66,7 proc. dvitaškių (10/15), 55,6 proc. baudų metimų (10/18).

O dabar dar kartą žvilgtelkime į aukščiau jau minėtą J.Valančiūno statistiką šių metų analogiškame turnyre: 19,3 taško (iš viso pelnyti 174 taškai), 10,6 atkovoto kamuolio, 2,6 bloko, 72,1 proc. dvitaškių (62/86) ir 79,4 proc. baudų metimų (50/63).  Matote kokį nors skirtumą? Skirtumas daugiau nei akivazdus: Jonas buvo dominuojantis čempionato “centras”, o Pau geriausiu atveju - vidutinis turnyro žaidėjas. Daug kas pasakys, jog negalima spręsti apie krepšininko žaidimą, jo naudą komandai, vien tik pažvelgus į sausus statistinius duomenis, tačiau neturint 1998 m. čempionato vaizdo įrašų kitos išeities nelieka. Galiausiai tikrai niekam neapsiverstų liežuvis per rungtynes vidutiniškai vos 6,4 taško pelnančio ir tik 3,9 kamuolio atkovojančio aukštaūgio pavadinti dominuojančiu turnyro krepšininku (pvz., rungtynėse su rusais ant parketo P.Gasolis pasirodė tik 5 minutes, nepelnė taškų ir neatkovojo nė vieno kamuolio). Be to, itin svarbu pažymėti tai, jog J.Valančiūnas U18 čempionate žaidė būdamas beveik visais metais jaunesnis už analogiškame turnyre dalyvavusį P.Gasolį.

Taigi kam buvo reikalingas toks gana paviršutiniškas ir labai sąlyginis (išsamiai lyginamajai analizei tektų skirti atskirą blogo įrašą) dviejų skirtingų kartų krepšininkų palyginimas? Atsakymas labai paprastas: J.Valančiūno potencialas didžiulis, net ir lyginant su tokio kalibro krepšininku kaip Pau Gasolis. Belieka ypač kruopščiai nugludinti ir nublizginti visus likusius ryškiai sužibusio Lietuvos krepšinio deimanto kampukus, t.y. kryptingai ta pačia linkme iki paskutinio prakaito lašo paplušėti tiek krepšinio aikštelėje, tiek treniruoklių salėje, ir jau visai netrukus ne tik Europos, bet ir viso pasaulio krepšinio mėgėjai galės su pasimėgavimu tarti ir rašyti naujus inicialus - JV. Sėkmės tau, Jonai!

Patiko (0)

Rodyk draugams